|
Article on other languages:
|
Violončelė – styginis instrumentas, turintis keturias stygas:C (do), G (sol), D (re) ir A (la).Violončelė, šnekamojoje kalboje vadinama čele, yra bosinis smuiko šeimos narys. XVIIa. ištobulinti trys smuiko variantai, iš kurių vieno - Viola da Gamba, vėliau ir ištobulinta violončelė. Grojama atsisėdus. Violončelė derinama kvintomis.Žmogus, grojantis violončele, yra vadinamas violončelininku arba violončelistu. Violončelės ilgis būna įvairus ir priklauso nuo jos modelio,tačiau standartinis ilgis - apie 75 cm. Violončelės pagal dydį skirstomos į:
Natos violončelei dažniausiai rašomos boso arba tenoro raktuose.
Violončelė orkestreOrkestruose violončelistai sėdi pačiame pakraštyje, dešinėje (žiūrint iš žiūrovo pozicijos),taigi violončelistai būna dirigento dešinėje. Kameriniame orkestre violončelių būna keletas – nuo trijų iki aštuonių, o simfoniniame orkestre – nuo aštuonių ir daugiau.Jų kiekis priklauso nuo to, kokio dydžio yra orkestras ir kiek muzikantų turi atlikti tam tikrą kūrinį. Šių instrumentų bosinis skambesys daugiausia naudojamas pritarimui,nors nemažai būna ir solinių vietų, tačiau orkestre violončelių, palyginti, yra nedaug (smuikų būna keliskart daugiau). IstorijaPavadinimas „Violončelė“ yra kilęs iš italų kalbos ir reiškia „didelė viola“. Violončele grojama orkestruose, styginių instrumentų kvartetuose, taip pat ir solo. Violončelėms buvo parašyta daug sonatų ir koncertų. Nors violončele dažniausiai grojama klasikinę muziką, tačiau ja grojama pop ir rock stiliumi. Žymiausi baroko kūriniai violončelei yra šešios Johano Sebastiano Bacho siuitos be akompanimento, klasicizmo eroje du Jozefo Haidno koncertai, romantizmo eroje Antoníno Dvořáko, Edvardo Elgaro koncertai, bei dvi Bramso sonatos. Pirmąją violončelę XVI a. pagamino italų meistras Andrea Amati. Žymiausi violončelių gamintojai yra: Šiomis dienomis senųjų meistrų, ypač Stradivarijaus, gamintos violončelės yra labai vertinamos dėl gero skambesio. Labai svarbu violončelę nulakuoti tinkamu laku, nes lakas lemia didelę dalį instrumento skambesio. Manoma, kad pagrindinė Stradivarijaus instrumentų paslaptis yra lakas, tačiau iki šiol nežinoma tiksli jo sudėtis. ĮdomuIki XX a. violončele grojo labai nedaug moterų, nes buvo nepadoru, neelegantiška ir nemoteriška instrumentą laikyti tarp kojų. GrojimasViolončele yra grojama daugeliu būdų,tačiau galima išskirti 2 populiariausius:arco ir pizzicato.
StrykasViolončelė kaip ir kiti smuiko šeimos instrumentai turi stryką. Violončelės strykas yra šiek tiek storesnis už smuiko stryką. Brangių strykų medinė stryko dalis yra gaminama iš medžio Caesalpinia echinata. Kokybiškesni strykai daromi iš tamsesnės ir tankesnės šio medžio branduolinės medienos (šio medžio ji angl. vadinama pernambuco), kiek prastesni – iš balanos medienos (o ši – angl. brasilwood). Branduolinė mediena yra elastingesnė, garso greitis joje didesnis, todėl ji strykui labiau tinka. Pastaruoju metu išpopuliarėjo strykai gaminami iš plastiko ar kitų medžiagų. Stryko apatinė dalis yra pagaminta iš ašutų,arba kitaip - arklio uodegos plaukų. Prieš grodami violončelininkai ašutus sutepa iš sakų gaminama kanifolija. Kanifolija padidina sukibimą tarp ašutų ir stygos. KonstrukcijaŽymūs pasaulio violončelininkaiKai kurie žymiausi pasaulio violončelininkai:
Žymiausi Lietuvos violončelininkai
|
This article is from Wikipedia. All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License.