Article on other languages:
- Lemberg
- Горад_Львоў
- Лвов
- Lviv
- Lavov
- Lviv
- İlbav
- Lvov
- Львов
- Lviv
- Lemberg
- Lviv
- Lvivo
- Lviv
- Lviv
- Lviv
- Ljviv
- Lviv
- Lviv
- לבוב
- Lavov
- Lwów
- Lviv
- Lviv
- Leopoli
- リヴィウ
- Lviv
- ლვოვი
- 리비우
- Leopolis
- Ļviva
- ल्विव
- Lviv
- Lviv
- Lviv
- Lwów
- Lviv
- Lviv
- Lwiw
- Liov
- Львов
- Liòpuli
- Lviv
- Ľvov
- Lvov
- Lavov
- Lviv
- Lviv
- Львів
- Leopołi
- Lviv
- L'viv
- לעמבערג
- 利沃夫
 |
del.icio.us |
 |
Digg |
 |
Furl |
 |
|
 |
Rojo |
| Add to OnlyWire |
49°50′N, 24°00′E| Lvovas | ||
|---|---|---|
| Ukrainietiškai: Львів | ||
 |
||
 |
 |
|
  |
||
| Valstybė: |  Ukraina |
|
| Regionas: |  Lvovo sritis |
|
| Įkurtas: | XIII a. | |
| Magdeburgo teisė nuo: | 1352 | |
| Plotas: | 171.01 km² | |
| Gyventojų: | 735 000 (2007) | |
| Gyventojų tankumas: | 4786/km² | |
| Meras: | Andriy Sadovyi (Андрій Садовий) | |
| Pašto kodas: | 79000 | |
| Tel. kodas: | +380 32 | |
| Tinklalapis: | Oficialus tinklalapis | |
Lvovas (ukr. Львів, lenk. Lwów, būdamas Austrijos-Vengrijos sudėtyje vadinosi Lembergu vok. Lemberg) – didžiausias vakarų Ukrainos miestas, istorinė Galicijos sostinė. 732,8 tūkst. gyventojų (2001).
Miestas išsidėstęs prie Poltvos upės , srities administracinis centras.
Lvovo senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Turinys |
Istorija
Miestas įkurtas 1256 m. Miestas greitai plečiasi ir jau 1272 m. tampa Haličo-Voluinės kunigaikštystės sostine.
1349 m. Lenkijos karalius Kazimieras III užima miestą. Po septynerių metų, 1356 m. dovanoja miestui Mageburgo teisę kuri labai paskatino miestą plėstis.
Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 m. miestas atitenka Austrijai. Miesto pavadinimas keičiamas į Lembergą. Valstybinėse įstaigose oficiali kalba - vokiečių, taip pat daugelis valdininkų mokėjo čekų kalbą, tačiau nepaisant to ukrainietybė buvo gerbiama ir tausojama. Miestui buvo suteikta teisė deleguoti savo atstovus į parlamentą Vienoje. Nuo 1858-ųjų mieste pradėta naudoti dujinį apšvietimą, o jau 1900 elektriniai šviestuvai. 1883 m. mieste pradeda veikti telefoninė linija. 1893 metais mieste paleistas pirmasis elektrinis tramvajus.
1918 m. po pirmojo pasaulinio karo miestas tampa Vakarų Ukrainos liaudies respublikos (VULR) sostine. 1919 VULR susijungus su ULR trumpai tampa provinciniu miestu šalies vakaruose, tačiau jau tų pačių metų pabaigoje pralaimėjus karą su lenkais Galicija, Voluinė ir kitos Vakarų Ukrainos teritorijos atitienka Lenkijai. Mieste vis daugiau žmonių šnekasi lenkiškai.
Antrojo pasaulinio karo mūšiai pagrinde vyko miesto pietinėje dalyje todėl istoriniai paminklai ir pastatai nenukentėjo. Sovietams Užėmus miestą daugelis lenkų pabėgo į Vakarų Lenkiją, daugiausia į Vroclavą. Lenkų kalba bei regioninė jos tarmė beveik nebenaudojama. Miestas ypač išsiplėtė 5 ir 6 praėjusiojo amžiaus dešimtmečiuose.
Nuo 1991-ųjų nepriklausomos Ukrainos miestas, dažnai neoficialiai įvardijamas kaip Vakarų Ukrainos sostinė.
Gyventojai
Tautinė miesto sudėtis
2001 m.,tūkst. žmonių [1]
| Ukrainiečiai | 639 000 | (81,1 %) |
| Rusai | 64 600 | (8,9 %) |
| Lenkai | 6 400 | (0,9 %) |
| Iš viso | 725 000 |
Duomenys neskaitant
gyvenviečių priklausiančių miestui
2007- aisias m. mieste gyveno 735 000 gyventojų.
Turizmas
Yra gotikinė katedra (XIV-XV a.) su renesansinėmis kapelomis (XVII a.), baroko stiliaus bernardinų (XVII a.), jėzuitų (XVII a.), dominikonų (XVIII a.) bažnyčios, Šv. Jurijaus soboras (XVIII a.).
Švietimas ir kultūra
Yra 4 teatrai (tarp jų – operos ir baleto), 12 muziejų (žymiausi – Ukrainos meno, architektūros ir buities, etnografijos ir dailės amatų, Dailės galerija).
Susisiekimas
Miestą kertą tarptautiniai keliai M09,M10,M11 (visi į Lenkiją; šiuo metu ruošiantis Euro 2012 rekonstruojami), M06 (Kijevas-Čopas toliau į Vengriją) sutampantis su tarptautiniu keliu E40, ir daugelis kitų. Taip pat išvystytas geležinkelio, vietinių bei tarptautinių autobusų maršrutų mazgai. Yra tarptautinis oro uostas. Geležinkelio mazgas.
Ekonomika
Išvystyta mašinų pramonė, gaminami autobusai „LAZ“, žemės ūkio mašinos, radiotechnika, staklės, metalų apdirbimas, lengvoji, poligrafijos, maisto, naftos, chemijos ir vaistų pramonė. Ukrainos mokslų akademijos Vakarų filialas.
Miestai partneriai
Lvovas yra užmezgęs partnerystės ryšius su šiais miestais:
Sportas
- FK Karpati Lʹvìv (futbolas)
Lvovo vaizdai
 Lvovo panorama |
 Lvovo operos ir baleto teatras |
Taip pat žiūrėkite
Išnašos
Nuorodos
 |
UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 865 (anglų k.) • (prancūzų k.) |
- Oficialus tinklalapis (ukr. ir angl. k.)
- Lvovo istorija ir dabartis (rusų k.)
- Tinklalapis apie miestą (ukr., rus., angl. ir lenk. k.)
|
Ukrainos administracinis suskirstymas |
||
|---|---|---|
| Sostinė: Kijevas | ||
| Sritys | Charkovo • Chersono • Chmelnyckio • Čerkasų • Černigovo • Černivcių • Dniepropetrovsko • Donecko • Ivano Frankivsko • Kijevo • Kirovohrado • Luhansko • Lvovo • Mykolajivo • Odesos • Poltavos • Rivnės • Sumų • Ternopilio • Užkarpatės • Vinycios • Voluinės • Zaporožės • Žytomyro |  |
| Specialų statusą turintys miestai: | Kijevas • Sevastopolis | |
| Autonominė respublika | Krymo | |
| Administraciniai centrai | Charkovas • Chersonas • Chmelnyckis • Čerkasai • Černigovas • Černivciai • Dniepropetrovskas • Doneckas • Ivano Frankivskas • Kirovohradas • Kijevas • Luhanskas • Luckas • Lvovas • Mykolajivas • Odesa • Poltava • Rivnė • Sevastopolis • Simferopolis • Sumai • Ternopilis • Užhorodas • Vinycia • Zaporožė • Žytomyras | |