|
Article on other languages:
|
Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas. Kalbų šeima yra genetiškai susijusių, t.y. iš vienos prokalbės kilusios kalbos. Kai kuriose kalbų šeimose, sistemiškai lyginant atskiras kalbas, galima iki tam tikro lygio šią prokalbę rekonstruoti. Tiek praeityje, tiek šiuo metu egzistuoja hipotezės, pagal kurias atskiras kalbų šeimas galima jungti į dar didesnius vienetus, vadinamasias makrošeimas (pvz., nostratinės kalbos, eurazinės kalbos, Dene-Kaukazo. Šios hipotezės iki šiol nesusilaukė tyrinėtojų daugumos palaikymo. Pasaulyje, įvairiais skaičiavimais, yra nuo 3000 iki 6000 šnekamųjų kalbų. Kalbančiųjų tomis kalbomis skaičius labai skiriasi – nuo kinų kalbos, kurią vartoja virš milijardo žmonių ir nykstančių kalbų, kuriomis šneka vos keletas žmonių. Paprastai kalba yra tam tikros vienos tautos kalba. Tačiau yra kalbų, kurias vartoja kelios tautos, net kelios valstybės. Daugelį žmonių šnekamųjų kalbų (be jų dar yra dirbtinės kalbos) galima priskirti tam tikrai kalbų šeimai ir grupes. Į šeimas kalbos skirstomos pagal jų giminiškumą, t.y. į vieną šeimą patenka iš vienos prokalbės išsivysčiusios kalbos. Ši prokalbė retai yra tiesiogiai žinoma, kadangi daugelis kalbų turi trumpą rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotą istoriją. Nepaisant to naudojant lyginamuosius metodus tokios prokalbės bruožus galima atkurti pagal dabartines kalbas, naudojantis rekonstrukcijos metodu dar XIX a. sukurtu August Schleicher. Pavyzdžiui, indoeuropiečių prokalbė yra atkurta rekonstrukcijos būdu (nes ja buvo šnekama dar prieš rašto atsiradimą). Kalbos, kurių nepavyksta priskirti nei vienai kalbų šeimai, vadinamos izoliuotomis. Kalbų šeimos skirtomis į grupes ir pogrupius pagal kalbų giminiškumo laipsnį (pvz., lietuvių kalba yra indoeuropiečių kalbų šeimos baltų grupės rytų baltų pogrupio kalba). Kalbų šeimosSkirtingi autoriai įvairiai skirsto kalbas, ir pasakyti, kiek yra kalbų šeimų, taip pat sunku kaip ir pasakyti kiek yra pačių kalbų. Žemiau pateikiamame sąraše kalbų šeimos sugrupuotos geografiškai – tai padaryta tik patogumo dėlei, kad sąrašas nebūtų toks padrikas. Šis geografinis principas nereiškia, kad tos kalbų šeimos yra tarpusavyje giminingos (pvz., sudaro kokią nors superšeimą). Europa, šiaurės, rytų ir pietų Azija
Afrika ir pietvakarių Azijažr. pagrindinį straipsnį Afrikos kalbos
Rytų ir pietryčių Azija, Ramiojo vandenyno regionas
Šiaurės Amerikažr. pagrindinį straipsnį Indėnų kalbos Žinomas lingvistas Dž.Greenbergas (J.Greenberg) pasiūlė senąsias Amerikos kalbas klasifikuoti į tris grupes: tačiau dėl senųjų Amerikos kalbų klasifikacijos diskusija tebevyksta. NuorodaCentrinė Amerika ir Pietų Amerikažr. pagrindinį straipsnį Indėnų kalbos Izoliuotos kalbosEuropa
Azija
Afrika
Šiaurės Amerika, Centrinė Amerika ir Pietų Amerikažr. pagrindinį straipsnį Indėnų kalbos Gestų kalbosKreolų kalbos, pidžinas ir mišriosios kalbosDirbtinės kalbosTolesnio grupavimo bandymaiKalbininkai mėgina susieti jau išskirtas kalbų šeimas tarpusavyje (į superšeimas), bei atrasti izoliuotų kalbų ryšius su kitomis kalbomis. Žemiau pateikiami įvairių kalbininkų pasiūlyti kalbų šeimų grupavimai (visi jie nėra iki galo įrodyti):
Taip pat žiūrėkiteLiteratūraŠiuolaikinė
Istorinė
|
This article is from Wikipedia. All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License.