Formulė 1

Article on other languages:

del.icio.us del.icio.us
Digg Digg
Furl Furl
Reddit Reddit
Rojo Rojo
Add to OnlyWire
Portal


Oficialus Formulės 1 logotipas.
Šalys, kuriose vyksta (žalia sp.), vyko (ruda sp.) ar numatoma surengti (geltona sp.) F1 lenktynes

Formulė 1 (sutrumpintai F1) - automobilių sporto lenktynės, organizuojamos Tarptautinės Automobilių Federacijos FIA (pranc. Fédération Internationale de l'Automobile) ir laikomos automobilių sporto viršūne. Oficialus pavadinimas - FIA Formulės Vienas Pasaulio Čempionatas (angl. FIA Formula One World Championship). Tai - brangiausia sporto šaka pasaulyje, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1950-ųjų. Pirmuoju asmeninės įskaitos čempionu tapo italas Giuseppe Farina, o pirmoji komanda, iškovojusi konstruktorių taurę (įsteigtą 1958 m.) - Vanwall ekipa. Sėkmingiausias F1 pilotas, kuriam priklauso beveik visi rekordai - vokietis Michaelis Schumacheris, tarp ekipų išsiskiria italų Ferrari komanda. 2008-aisiais čempiono titulą laimėjo britas Lewis Hamiltonas, o konstruktorių taurę laimėjo Ferrari.

Turinys

Istorija

Pradžia

Michaelis Schumacheris 1991 m. bando Jordan 191 bolidą.
Fernando Alonso 2005 m. JAV GP kvalifikacijos metu.

Formulės 1 istorijos ištakos prasideda nuo Europos Grand Prix čempionato, kuris buvo rengiamas nuo trečiojo XX a. dešimtmečio. Po II pasaulinio karo 1946 m. buvo parengtos bendros Formulės 1 taisyklės, kurios leido po kelių metų 1950 m. surengti pirmąjį Formulės 1 čempionatą. Būtent taip pavadintas čempionatas reiškė patį konkurencingiausią ir pažangiausią FIA rengiamą čempionatą.

Pirmąjį 1950 m. čempionatą laimėjo italas Giuseppe Farina su Alfa Romeo, kai jis sugebėjo nugalėti savo komandos draugą Juan Manuel Fangio. Pastarasis čempionatą laimėjo 1951, 1954, 1955, 1956 ir 1957 m. Porą kartų Fangio pralaimėjo Alberto Ascari su Ferrari. Taip pat tuo metu reguliariai konkurencingai atrodė Stirling Mossas, tačiau jam niekaip nesisekė laimėti čempionato. Iki šiol jis vadinamas geriausiu pilotu, niekad nelaimėjusiu Formulės 1 čempionato. Tuo tarpu Fangio ilgą laiką buvo laikomas geriausiu Formulės 1 pilotu. Šiuo periodu čempionatus laimėjo komandos, remiamos didžiųjų automobilių gamintojų - Ferrari, Maserati, Alfa Romeo ir Mercedes-Benz.

Technoliginis kilimas

Pirmasis didesnis technologijų patobulinimas įvyko 7-jame dešimtmetyje. Cooper kompanija pristatė savo bolidus, kuriuose varikliai buvo montuojami bolido viduryje. 1961 m. visi bolidai perėjo prie tokių technologijų. Kitais metais Lotus komanda pristatė bolidą su aliuminine pakaba ir smailėjančiu galu. Tai buvo vienas didžiausių tachnologinių patobulinimų nuo variklių vietos pakeitimo. 1968 m. ta pati kompanija ant savo bolidų patalpino Imperial Tobacco reklamą ir taip pradėjo Formulės 1 komercializacijos procesą.

1970-ųjų pradžioje Bernie Ecclestoneas pertvarkė Formulės 1 valdymą. Jis pats daug investavo savo lėšų į Formulę 1, o vėliau jau iš jos pradėjo gauti pajamas. 1971 m. jis įsigijo Brabham komandą ir tapo Formulės 1 konstruktorių asociacijos nariu, o 1978 m. jos prezidentu.

Didysis ketvertas

Ferrari, McLaren, Renault (buvusi Benetton) ir Williams ekipos yra vadinamos "Didžiuoju ketvertu", laimėjo visas lenktynes 1984 m. Nuo 1990m., kai prasidėjo milžiniškas Formulės 1 technologijų kilimas, tuo pačiu pasidarė labai brangu dalyvautu čempionate. Nuo tų metų net 28 komandos pasitraukė iš Formulės 1. Tai paskatino buvusį Jordan ekipos savininką Eddie Jordaną pasakyti, jog privačių ekipų laikai jau baigėsi.

M.Schumacherio ir Ferrari era

Michaelis Schumacheris ir Ferrari laimėjo penkis pilotų ir keturis komandinius čempionatus tarp 1999 m. ir 2004 m. sezonų. Schumacheris pagerino daugumą rekordų ir pasiekimų. Jo era baigėsi 2005 m. rugsėjo 25 d., kai naujuoju ir jauniausiu čempionu tapo Fernando Alonso. Tą pati su Renault ispanas padarė ir kitais metais. Michaelis Schumacheris pasitraukė iš Formulės 1 2006 m. po 16 metų Formulėje 1.

Pagrindinės taisyklės

Čempiono asmeninėje įskaitoje taurė.

Kiekvieną sezoną sudaro nustatytas skaičius etapų, vadinamų Grand Prix. Sezono pabaigoje čempionais asmeninėje ir komandinėje įskaitose nugalėtojais tampa daugiausiai taškų surinkę pilotai bei komandos. Pastaruosius kelis metus nusistovėjo taškų skaičiavimo sistema, kuomet nugalėjęs pilotas gauna 10 taškų, antroji vieta vertinama 8, trečioji 6, ketvirtoji 5, penktoji 4, šeštoji 3, septintoji 2 ir aštuntoji 1 tašku[1]. Komandą sudaro du pilotai; šiuo metu yra vienuolika komandų, viso taisyklės numato dvylikos komandų limitą. Lenktynėse pilotai startuoja pagal kvalifikacinėse varžybose parodytus rezultatus[2].

Lenktynių savaitgalio formatas

Laisvosios treniruotės

Laisvosios treniruotės suskirstytos į tris sesijas. Pirmosios dvi vyksta penktadienį (išskyrus Monako etapą, kuomet treniruotės vyksta ketvirtadienį), o trečioji - šeštadienį, prieš kvalifikaciją. Treniruočių metu pilotai susipažįsta su trasa, komandos parengia bolidą lenktynėms.

Kvalifikacija

Kvalifikacinės varžybos nustato lenktynininkų starto pozicijas lenktynėse. Kvalifikacija vyksta šeštadienį.

  • Pirmoji sesija. Trunka 20 minučių. Pilotai gali įveikti tiek ratų, kiek nori su bet kokiu degalų kiekiu. Paprastai lyderiai stengiasi išvažiuoti į trasą sesijos pabaigoje, tuo tarpu vidutiniokai bei autsaideriai stengiasi apvažiuoti kuo daugiau ratų. Sesijos pabaigoje penki lėčiausi pilotai priversti pasitraukti ir lenktynėse užima 16-20 vietas imtinai, o pirmieji penkiolika lenktynininkų patenka į antrąją dalį.
  • 7-ių minučių pertrauka.
  • Antroji sesija. Trunka 15 minučių. Dalyvauja penkiolika greičiausių pilotų. Vėlgi nėra ribojamas ratų skaičius bei neatsižvelgiama į degalų kiekį. Penki lėčiausi pilotai sesijos pabaigoje pasidalina 11-15 vietas imtinai, dešimt greičiausiųjų patenka į paskutinę kvalifikacijos dalį.
  • 8-ių minučių pertrauka.
  • Trečioji sesija. Trunka 10 minučių. Paskutinėje sesijoje dalyvauja dešimt greičiausių pilotų. Čia pilotai startuoja su tam tikru degalų kiekiu, kuris, pasibaigus kvalifikacijai, nebegalės būti pakeistas komandos noru - lenktynes pilotai pradės degalų bakuose turėdami tiek kuro, kiek jo liks pasibaigus kvalifikacijai. Pilotai gali įveikti tiek ratų, kiek nori. Greičiausias pilotas iškovoja Pole poziciją, likę lenktynininkai pasidalina pozicijas starto dešimtuke.

Pasibaigus kvalifikacijai, visi bolidai atvyksta į uždarą parką, vadinamą Parc fermé, kuriame lieka iki lenktynių. Mechanikams neleidžiama reguliuoti bolido, tiesa, galimi sparnų atakos kampų, oro slėgio padangose ir kiti smulkūs pakeitimai. Teisėjams paskelbus apie oro sąlygų pasikeitimą, leidžiama pakeisti padangas[3].

Lenktynės

Lenktynės 2005 m. Indianapolyje

Lenktynės paprastai prasideda 14:00 val. vietos laiku. Visos lenktynės vyksta sekmadieniais. Lenktynių distanciją sudaro tam tikras ratų skaičius, kuris sudaro daugiau nei 305 km., tačiau Monako trasoje dėl ypač mažo vidutinio greičio lenktynės tęsiasi 78 ratus (apie 260 km). Lenktynės taip pat negali užsitęsti daugiau kaip 2 val. Susikloščius tokiai situacijai, lenktynės stabdomos. Jei per šį laiką pilotai nespėjo įveikti 75% numatytos distancijos, jie gauna tik pusę taškų normos (pvz., nugalėtojas tegauna 5 tšk.).

Iki lenktynių starto likus 30 min. pilotai gali išvažiuoti iš boksų ir užimti starto vietas. Pilotai taip pat gali apvažiuoti ratą ir vėl sugrįžti į boksus, jei pastebėjo gedimą, nusprendė pakeisti lenktynių strategiją ar pan. Likus 15 min. boksai uždaromi, o likus 10 min. starto rikiuotėje gali likti tik komandų mechanikai. Iki starto likus vienai minutei starto ir finišo tiesiojoje lieka tik bolidai, jų varikliai turi būti užvesti. Likus penkiolikai sekundžių starto rikiuotėje negali būti nei vieno žmogaus. Už bet kurį pažeidimą pilotai gali būti nubausti nustūmimu į starto rikiuotės galą ar kita bauda[4]. Užsidegus žaliems šviesoforo signalams pilotai pajuda į apšilimo ratą. Jo pabaigoje lenktynininkai vėl sustoja į savo vietas ir, teisėjams įsitikinus, jog visi stovi savo vietose, užsidega penki raudoni šviesoforo signalai. Jiems vienam po kito užgesus skelbiamas lenktynių startas.

Lenktynės gali būti sustabdytos, jei įvyksta rimta avarija, smarkiai pablogėja oro sąlygos ar susikloščius kitoms. teiėjų nuomone, pavojingoms situacijoms. Tokiu atvėju rodomos raudonos vėliavos. Lenktynės taip pat gali būti pristabdytos į trasą išvažiavus Saugos Automobiliui (angl. Safety Car), tačiau esant tokiai situacijai lenktynių laikas bei distancija toliau skaičiuojasi. Trasoje esant Saugos Automobiliui pilotai negali vienas kito lenkti, o lenktynių tempą diktuoja Saugos Automobilis.

Lenktynių metu komandos papildo bolidų kuro atsargas, pakeičia padangas, esant reikalui remontuoja atsiradusius pažeidimus ar gedimus aptarnavimo zonoje, vadinamuose boksuose. Čia ribojamas bolidų greitis (leistina riba 80 km/val, Monake - 60 km/val). Neretai sustojimų boksuose metu lenktynininkai aplenkia vienas kitą, o sustojimų skaičius, laikas bei įpilamo kuro kiekis vaidina didelę reikšmę pasirinktai komandos strategijai lenktynėse.[5]

Pagrindinės taisyklės

Formulės 1 automobiliai privalo atitikti griežtas FIA numatytas taisykles. Kiekvieno etapo metu jie yra tikrinami FIA specialistų; esant net menkiausiems neatitikimams komandos privalo pritaikyti bolidus atitikti taisykles, jos gali būti nubaustos už pažeidimus.

Pakaba

Kiekviena komanda pati gamina savo bolido pakabą arba perką ją iš kito gamintojo. Abu komandos bolidai privalo būti identiški. Pakabos pagrindą sudaro anglies pluoštas; jis vertinamas dėl gero atsparumo smūgiams bei nedidelio svorio. Bolido pagrindą sudaro vadinamasis monokokas - sudėtingos formos darinys, kurį sudaro piloto kabina, bolido nosis, šoniniai skydai, variklio bei pavarų dėžės, sparnų tvirtinimo elementai. Prie monokoko tvirtinami visi už jo ribų esantys komponentai. Kokpito tvirtumą griežtai reguliuoja FIA - jis turi pereiti smūgio testus. Komandai modifikavus monokoka, testai turi būti pakartoti.

Variklis

Pagal FIA taisykles, visos komandos privalo naudoti keturtakčius 8-ių cilindrų vidaus degimo variklius, kurių darbinis tūris neviršyja 2400 cm3. Taip pat ribojami variklio apsisukimai - jie negali viršyti 19000 aps/min. Kiekvienas variklis privalo ištverti du Grand Prix etapus. Jei variklis sugenda ar yra keičiamas komandos noru, pilotas baudžiamas 10-ies starto pozicijų bauda (tiesa, komanda nėra baudžiama pirmojo sezono gedimo atvėju). F1 bolidų variklius, kaip ir pakabas, komandos gaminasi pačios arba perka iš kitų gamintojų.

Padangos

Naujasis padangų žymėjimas

Šiuo metu Formulėje 1 visas komandas aptarnauja vienintelis padangų gamintojas, japonų firma Bridgestone. Į kiekvieną etapą Bridgestone atveža po du padangų tipus (minkštesnį ir kietesnį), kurį komandos pasirenka savo noru. Taip pat pristatomos ir šlapiam orui skirtos padangos. Minkštesnės sudėties padangų vienas griovelis nudažomas balta spalva - tai leidžia gerai matyti kuriomis padangomis "apautas" bolidas. Lenktynių metu kiekvienas pilotas turi bent kartą važiuoti abejais padangų tipais. Ateityje planuojamos gražinti "slick" tipo padangos, neturinčios griovelių ir pasižyminčios geresniu sukibimu su trasa.

Elektronika

F1 boliduose esti daug elektroninių mazgų. Kiekvienas pilotas turi radijo ryšį su komanda, bolidas nuolat siunčia telemetrijos duomenis į boksus, elektronika valdo variklio nustatymus ir t.t. Nuo 2008-ųjų smarkiai apribota elektronikos įtaka bolido valdymui. Uždrausta Traukos Kontrolė (angl. Traction Control), bolido stabdymas varikliu, o FIA kartu su McLaren specialistais sukūrė standartinę elektronikos sistemą, kurią naudoja visos komandos. Taip pat uždrausta automatinė starto kontrolė.

Stabdžiai

F1 automibliai turi 278 mm diametro ir 28 mm storio anglies pluošto stabdžių diskus, leidžiančius 300 km/val greičiu lekiančiam bolidui visiškai sustoti vos per tris su puse sekundės. Tokio stabdymo metu pilotą veikia 6G perkrova. Stabdymo metu stabdžiai labai smarkiai įkaista - galima plika akimi įžiūrėti, kaip jie įkaista iki raudonumo. Stabdžius komandoms gamina trys gamintojai: "Whilst Hitco", "Brembo" ir "Carbon Industry".

Saugumas

Lenktynių maršalai praneša apie pavojų trasoje.
Saugos automobilis veda Felipe Massa 2006 m. Brazilijos GP

Po 1994 m. Imolos trasoje vykusių lenktynių, kurių metu žuvo brazilas Ayrtonas Senna ir austras Rolandas Ratzenbergeris, smarkiai susirūpinta bolidų bei trasų saugumu - renovuoti kai kurie trasų posūkiai, platintos saugos zonos posūkiuose, atitolintos tribūnos. F1 bolidų saugumui taip pat taikomi nauji standartai. Bolido monokokas privalo atlaikytismūgio testą, piloto kabinos šonai turi apsaugoti piloto šalmą nuo šoninių smūgių, pats pilotas avarijos atvėju turi per penkias sekundes išlipti iš bolido. Automobilio ratus saugo lynai, kurie neleidžia po smūgio ratams nulėkti į tribūnas arba sužeisti paties piloto.

Formulėje 1 tam tikru laiku (kai įvyko didelė avarija, ant trasos yra bolido nuolaužų ar kitų šiukšlių) į trasą išvažiuoja saugos automobilis. Jis važiuoja visų bolidų priekyje ir juos lydi tam tikru saugiu greičiu. Pagal taisykles niekas negali jo lenkti, išskyrus, kai trasa būna pakankamai saugi, saugos automobilį gali aplenkti ratu atsilikę sportininkai. Nuo 1996 m. sezono visoms lenktynėms saugos automobilius pristato Mercedes-Benz kompanija. Šiuo metu naudojamas CLK 63 AMG modelis. Jis turi kiek patobulintą variklį, sumažintą svorį ir padidintą stabdžių efektyvumą, lyginant su tokiu pačiu modeliu, kuris pardavinėjamas pasaulyje. Į trasą išvažiavus saugos automobiliui bet kokie lenkimai ir važiavimai į techninio aptarnavimo zoną yra uždrausti. Tik visiems pilotams grįžus į savo vietas (susigrąžinus prarastus ratus) techninio aptarnavimo zona vėl atidaroma, tuomet į ją pilotai gali užvažiuoti. Likus ratui iki saugos automobilio pasitraukimo, jis užgesina oranžines šviesas ant savo stogo. Kirtus starto finišo liniją pilotai vėl gali lenktyniauti kaip įprastai.


Trasos

Pagrindinis straipsnis: Formulės 1 trasos

Formulės 1 varžybos vyksta tik F1 standartus atitinkančiose trasose. Įprasta, jog bent kelios čempionato trasos vyksta tam pritaikytose miesto gatvėse. Didelis dėmesys skiriamas saugumui, trasos taip pat turi būti tinkamo ilgio, neturėti pernelyg ilgų tiesiųjų ir pan., reikalinga aukštus reikalavimus atitinkanti infrastruktūra. Įprasta, jog lenktynių savaitgalio metu trasą aplanko šimtas tūkstančių ar net daugiau sirgalių.

Nuorodos

Šaltiniai


This article is from Wikipedia. All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License.