Article on other languages:
- كوكب_خارج_المجموعة
- Екзопланета
- বহিঃসৌর_জাগতিক_গ্রহ
- Ezplanedenn
- Vansolarna_planeta
- Planeta_extrasolar
- Exoplaneta
- Экзопланета
- Planed_allheulol
- Exoplanet
- Extrasolarer_Planet
- Εξωηλιακοί_πλανήτες
- Extrasolar_planet
- Ekstersunsistema_planedo
- Planeta_extrasolar
- Exoplaneta
- سیاره_فراخورشیدی
- Eksoplaneetta
- Exoplanète
- Exoplaneta
- כוכבי_לכת_מחוץ_למערכת_השמש
- Planeti_izvan_Sunčevog_sustava
- Exobolygó
- Planet_ekstrasurya
- Exoplaneto
- Pianeta_extrasolare
- 太陽系外惑星
- 외계_행성
- Extrasolaris_planeta
- Exoplanéit
- Citplanēta
- Planet_luar_suria
- Exoplaneet
- Ekstrasolar_planet
- Eksoplanet
- Planety_pozasłoneczne
- Exoplaneta
- Экзопланета
- Pianeta_extrasolari
- Extrasolar_planet
- Extrasolárna_planéta
- Zunajosončni_planet
- Ekzoplaneti
- Exoplanet
- ดาวเคราะห์นอกระบบ
- Planetang_extrasolar
- Güneş_dışı_gezegen
- Екзопланета
- Hành_tinh_ngoài_Hệ_Mặt_Trời
- 太陽系外行星
 |
del.icio.us |
 |
Digg |
 |
Furl |
 |
|
 |
Rojo |
| Add to OnlyWire |
Egzoplaneta yra planeta esanti ne Saulės sistemoje. Iki 2008 m. vasario mėn. buvo žinomos 273 egzoplanetos. Daugelis jų surastos naudojant netiesioginius metodus, o ne stebėjimą. Daugelis jų yra didžiuliai dujų kamuoliai, panašūs į Saulės sistemos Jupiterį, tik daug kartų didesni. Yra du pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos atrasti objektai priskiriami egzoplanetoms: 1) pagal masę ir 2) pagal susiformavimo mechanizmą.
Egzoplanetų orbitos
Planetos skriejimo trajektorija dažniausiai būna smarkiai ištęsta elipsė. Dažnai planeta skrieja labai arti savo žvaigždės. Tokiose sistemose mažesnėms planetoms būtų sudėtinga išlaikyti pastovią skriejimo orbitą dėl didžiosios planetos gravitacinio lauko įtakos. Dėl to planetos kur kas greičiau apskrieja savo žvaigždę, negu Saulės sistemos planetos. Apskriejimo periodai yra labai skirtingi. Kai kurios planetos apie žvaigždę apskrieja per keletą parų. Taip yra todėl, kad dauguma atrastų planetų skrieja daug arčiau prie savo žvaigždės, negu Merkurijus Saulės sistemoje.
Yra žinomos kelios planetos, kurios skrieja ties Žemės orbita ir ties asteroidų žiedu.
Radialinio greičio metodas
Tai metodas, naudojamas egzoplanetoms atrasti prie kitų žvaigždžių. Žvaigždei artėjant, jos spektro linijos pasislenka į mėlynąją sritį, o šviesos bangos truputį susispaudžia. Žvaigždei tolstant, šviesos bangos išsitempia, o linijos spektre pasistumia į raudonąją sritį (Doplerio efektas). Tačiau yra kitas dalykas, kad šis poslinkis yra labai mažas.
Kad ir koks mažas būtų žvaigždės radialinio greičio pokytis, jis niekur nedingsta, reikia tik mokėti jį išmatuoti ir apčiuopti periodinius jo kitimus. Ypač svarbu, jog šis metodas tinka nepriklausomai nuo žvaigždės atstumo: kad ir kaip toli ji būtų, linijų poslinkis jos spektre visada bus toks pat. Be abejo, tolimos žvaigždės spektrui nufotografuoti jau reikia didesnio teleskopo.
Pirmasis radialinio greičio metodą planetų paieškai pradėjo taikyti kanadietis Brusas Kempbelas 1981 m. Tada šio metodo tikslumas neviršijo 0,5 km/s, ir nenuostabu, kad kurį laiką stebėjęs 21 į Saulę panašią žvaigždę nieko nerado. Situacija pasikeitė, patobulinus radialinio greičio matuoklį: priešais teleskopo židinyje esantį spektrometrą įtaisius vandenilio fluorido kapsulę, žvaigždės spektro linijos slankiojo etaloninių absorbcijos linijų atžvilgiu, o matavimo tikslumas padidėjo iki 13m/s.
Netrukus B. Kempbelas įtarė, kad bemaž pusė jo stebėtų žvaigždžių turi 4 -15 kartų masyvesnius už Jupiterį palydovus.
Išklausius pranešimą 1988 m. įvykusioje konferencijoje, nuspręsta, kad radialinio greičio metodas yra labai perspektyvus. Jo tikslumas buvo ne kartą didinamas. Tačiau per pastariuos 4 metus šiuo metodu aptikta 18 žvaigždžių su planetų dydžių palydovais.
 |
Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |