Article on other languages:
- Oossee
- Mar_Baltico
- Ostsǣ
- بحر_البلطيق
- Mar_Bálticu
- Baltik_dənizi
- Балтыйскае_мора
- Балтийско_море
- Mor_Baltel
- Baltičko_more
- Mar_Bàltica
- Baltské_moře
- Bôłt
- Балтика_тинĕсĕ
- Y_Môr_Baltig
- Østersøen
- Ostsee
- Βαλτική_Θάλασσα
- Baltic_Sea
- Balta_Maro
- Mar_Báltico
- Läänemeri
- Itsaso_Baltikoa
- دریای_بالتیک
- Itämeri
- Mer_Baltique
- Mar_Baltica
- Eastsee
- An_Mhuir_Bhailt
- Am_Muir_Baltach
- Mar_Báltico
- הים_הבלטי
- बाल्टिक_सागर
- Baltičko_more
- Baltiske_morjo
- Balti-tenger
- Laut_Baltik
- Baltika_Maro
- Eystrasalt
- Mar_Baltico
- バルト海
- baltik._xamsi
- Segara_Baltik
- ბალტიის_ზღვა
- 발트_해
- Deryaya_Baltik
- Mare_Balticum
- Baltijas_jūra
- Балтичко_Море
- ബാള്ട്ടിക്_കടല്
- Балтын_тэнгис
- बाल्टिक_समुद्र
- Laut_Baltik
- Baltico_huēyātl
- Oostsee
- Oostzee
- Austersjøen
- Østersjøen
- Mar_Baltica
- Morze_Bałtyckie
- Mar_Báltico
- Marea_Baltică
- Балтийское_море
- Baltičko_more
- Baltic_Sea
- Baltské_more
- Baltsko_morje
- Балтичко_море
- Östersjön
- Bahari_ya_Baltiki
- Moře_Boutycke
- பால்டிக்_கடல்
- Баҳри_Балтика
- ทะเลบอลติก
- Baltık_Denizi
- Балтійське_море
- Mar_Bàltego
- Biển_Baltic
- באלטישער_ים
- 波罗的海
 |
del.icio.us |
 |
Digg |
 |
Furl |
 |
|
 |
Rojo |
| Add to OnlyWire |
 |
|
 |
|
| Vandenyno baseinas | Atlanto vandenyno |
| Plotas | 377 000 km² |
| Tipas | uždara |
| Didžiausias gylis | 459 m |
| Įteka | Nemunas, Vysla, Neva, Oderis, Dauguva |
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino jūra, esanti Europos šiaurės rytuose. Skandinavų, vokiečių, suomių ji vadinama Rytų jūra, o estiškai - Vakarų Jūra.
Iš vienos pusės ją supa Skandinavijos pusiasalis, iš kitos – Rytų ir Centrinės Europos šalys ir Danijos salos.
Šiauriausias taškas yra netoli poliarinio rato (65°40' š.pl.), piečiausias – Vismaro apylinkėse (53°45' š.pl.), labiausiai į vakarus nutolęs taškas yra netoli Flensburgo (9°10' r.il.), ryčiausias – Sankt-Peterburgo apylinkėse (30°15' r.il.).
Plotas: 412 tūkst. km². Gylis: vidutinis – 56 m, didžiausias – 463 m. (Landsorto įduba).
Baltijos jūros vanduo yra apysūris. Druskingumas ties Danijos sąsiauriu siekia 30-32 g/l. Kai kuriose uždarose Baltijos jūros lagūnose vanduo išvis gėlas.
Turinys |
Jūros susiformavimas
Baltijos jūra yra jauna jūra, susiformavusi po paskutinio ledynmečio. Išskiriamos šios Baltijos jūros formavimosi stadijos:
- Baltijos ledyninis ežeras,
- Joldijos jūra,
- Anciliaus ežeras,
- Litorinos jūra,
- Post-Litorinos jūra (dabartinė).
Dėl ledyno slėgio Baltijos regionas nugrimzdo. Pasibaigus ledynmečiui, Baltija dėl izostazinių jėgų kyla. Baltijos jūra taip ir formavosi, tapdama tai uždaru vandens telkiniu, tai turinčiu ryšį su Atlanto vandenynu.
Besiribojančios valstybės
Su Baltijos jūra ribojasi šios valstybės:
Ištekliai
Baltijos jūroje nedideliais kiekiais išgaunama nafta, pakrantėje (Kaliningrado srityje) kasamas gintaras, išvystyta žvejyba.
Baltijos krantai
Baltijos jūroje vyrauja tokie krantai:
- Šcherinis krantas - pietvakarių Suomija,
- Klifinis (abrazinis) krantas - šiaurinė Estija, pietinė Baltijos pakrantė,
- Lėkštasis (akumuliacinis) krantas - daugumoje Baltijos krantų,
- Lagūninis krantas - pietvakarių Lietuva, Kaliningrado sritis, šiaurėsLenkija,
- Išlygintasis krantas - šiaurės vakarų Lenkija,
- Fjardinis krantas - šiauryčių Vokietija, pietryčių Danija, vakarų Suomija.
Baltijos jūros geografiniai objektai
Jūros dalys
- Archipelago jūra
- Väinameri
Jūros įlankos
- Botnijos įlanka (Suomija, Švedija)
- Suomijos įlanka (Estija, Suomija, Rusija)
- Matsalu įlanka (Estija)
- Kuršių marios (Lietuva, Rusija)
- Pernu įlanka (Estija)
- Rygos įlanka (Latvija)
- Vyslos įlanka (Lenkija, Rusija)
- Gdansko įlanka (Lenkija)
- Ščecino įlanka (Lenkija, Vokietija)
- Greifsvaldo įlanka (Vokietija)
- Meklenburgo įlanka (Vokietija)
- Kylio įlanka (Danija, Vokietija)
- Fakso įlanka (Danija)
- Kego įlanka (Danija)
- Hanebuktenas (Švedija)
Didžiausios Baltijos salos ir archipelagai
- Alandų salos, (Suomija, autonomija)
- Bornholmas (Danija)
- Gotlandas (Švedija)
- Hailuotas (Suomija)
- Hijuma (Estija)
- Elandas, Öland (Švedija)
- Riugenas (Vokietija)
- Sarema (Estija)
- Stokholmo archipelagas (Švedija)
- Uzedomas arba Uznamas (Vokietija, Lenkija)
- Valo salynas (Suomija)
- Volinas (Lenkija)
Kai kurie šaltiniai Baltijos jūrai taip pat priskiria Zelandijos salą. Tokiu atveju ji yra pati didžiausia sala šioje jūroje.
Nerijos
Baltijos jūroje yra trys nerijos:
Baltijos jūros pavadinimai istorijoje
- Romėnų laikais ji buvo žinoma kaip „Mare Suebicum“ (Svebų jūra) ir Sarmatų vandenynas.
- Oceanus Sarmaticum – Sarmatų vandenynas ji vadinama kartografo Klaudijaus Ptolomėjaus žemėlapiuose nuo II a. iki pat XVII a.
- Istorikas Jordanas savo veikale Getika ją vadina Germanų jūra (551 m.), tuo vardu ji kartais vadinama iki XVII a.
- Vikingų laikais skandinavai ją vadindavo „Austmarr“ (Rytų jūra). Saksas Gramatikas Gesta Danorum veikale mini ir senesnį pavadinimą Gandvik.
- „Maris Baltici“ arba Baltijos jūra – pavadinimas pradėtas naudoti tik apie XVII a. Su laiku kiti pavadinimai išnyko.
Svarbesni Baltijos jūros uostai
- Klaipėda,
- Ryga,
- Talinas,
- Sankt Peterburgas,
- Helsinkis,
- Stokholmas,
- Malmė,
- Kopenhaga,
- Liubekas,
- Rostokas,
- Gdanskas,
- Gdynia,
- Kaliningradas,
- Kylis.
Lietuvos miestai ir gyvenvietės prie Baltijos jūros
Galerija
 |
 Jūra nuo Palangos tilto |
 Saulėlydis prie Baltijos jūros |
 Baltijos jūros nuplaunamų krantų sutvirtinimas Palangoje |
 Audros suardytos kopos Palangoje |
 Naftos platforma |
Nuorodos
Šaltiniai
- „Žemė“ geografinis vadovėlis 9 klasei I dalis, 75 psl. , 2005 metai.
| Baltijos jūros istorija |
.jpg){kind=small} |